Drumstumo taškas yra temperatūra, kuriai esant nejoninė aktyvioji paviršiaus medžiaga vandeniniame tirpale kaitinant pasikeičia iš skaidrios į drumstą. Tai atspindi pusiausvyrą tarp hidrofilinių ir lipofilinių savybių paviršinio aktyvumo medžiagos molekulėje. Drumstumo taškas yra vienas iš pagrindinių rodiklių, leidžiančių nuspėti paviršiaus aktyviosios medžiagos veikimą; jo nustatymas gali preliminariai nustatyti jo tinkamą darbinę temperatūrą.
GB/T559-2010 nurodo penkis metodus (A, B, C, D ir E), skirtus skirtingų tipų nejoninių aktyviųjų paviršiaus medžiagų drumstumui nustatyti. A, B ir C metodai taikomi nustatant nejoninių aktyviųjų paviršiaus medžiagų, gautų kondensuojant lipofilinius junginius, tokius kaip riebalų alkoholiai, riebalų aminai, riebalų rūgštys, riebalų rūgščių esteriai ir alkilfenoliai su etileno oksidu, drumstumo tašką. D ir E metodai taikomi nustatant nejoninių aktyviųjų paviršiaus medžiagų, susintetintų blokinės etileno oksido ir propileno oksido polimerizacijos būdu, drumstumo tašką. E metodas paprastai netaikomas nejoninėms aktyviosioms paviršiaus medžiagoms, susintetintoms lipofilinių junginių, pvz., riebalų rūgščių arba riebalų rūgščių esterių, su etileno oksidu ir propileno oksidu, blokinės polimerizacijos būdu, tačiau jį galima naudoti tik tada, kai įrodyta, kad nustatymas yra atkuriamas.
Renkantis kiekvieną metodą reikia vadovautis toliau pateiktomis gairėmis.
A metodas:Jei mėginio vandeninis tirpalas tampa drumstas tarp 10 ir 90 laipsnių, nustatymą reikia atlikti distiliuotame vandenyje.
B metodas:Jei mėginio vandeninis tirpalas drumstėja žemiau 10 laipsnių arba mėginys nevisiškai tirpsta vandenyje, nustatymą reikia atlikti 25 % dietilenglikolio butilo eterio vandeniniame tirpale. Šis metodas netinka kai kuriems mažo etileno oksido kiekio mėginiams arba 25 % dietileno glikolio butilo eterio tirpale netirpiems mėginiams.
C metodas:Jei mėginio vandeninis tirpalas drumstėja virš 90 laipsnių, nustatymą reikia atlikti sandarioje ampulėje. Užsandarinta ampulė leidžia operaciją atlikti esant slėgiui, pasiekiant aukštesnę temperatūrą nei tirpalo virimo temperatūra esant atmosferos slėgiui. Vietoj distiliuoto vandens galima naudoti ir natrio chlorido vandeninį tirpalą, o mėginio drumstumo tašką galima nustatyti pagal A metodą, tačiau rezultatai nerodo paprastos koreliacijos su rezultatais, gautais ampulės metodu.
D metodas:Jei rūgštinis vandeninis mėginio tirpalas drumstėja nuo 10 iki 90 laipsnių, nustatymą reikia atlikti 1,0 mol/L HCl etaloniniame tirpale.
E metodas:Jei rūgštinis vandeninis mėginio tirpalas drumstėja esant aukštesnei nei 90 laipsnių temperatūrai, nustatymas turi būti atliekamas vandeniniame tirpale, kuriame litre yra 50 g n-butanolio ir 0,04 g kalcio jonų.
